Kuomet įvairios jaunatviškų drabužių kompanijos verčiasi per galvas, norėdamos išsiskirti iš kitų, o rezultatas išeina toks, jog visiems jos atrodo panašios, atsiranda ir kitokios taktikos šalininkių. Taktikos, kuri skiriasi iš esmės. Pavadinkime tokias kompanijas “išimtimi”. Šio straipsnio išimtis – American Apparel (AA).
Kas gi tie AA? Kompanija iš Amerikos, gaminanti įvairiausius trikotažinius drabužius: marškinėlius, sijonus, maudymosi kostiumėlius, šortus ir panašiai. Ties šia vieta padėkime tašką nuobodiems faktams ir pereikime prie AA esmės – smagios mados, įvairiapusiškų naujovių bei, svarbiausia, neįprasto požiūrio į verslą.
American Apparel, o tiksliau, jos įkūrėją Dov Charney, patys amerikiečiai laiko mažų mažiausiai keistu verslininku. Šis atsisakė idėjos drabužių gamybai naudoti pigią darbo jėgą iš Azijos šalių ir įkūrė fabriką pačioje Amerikoje, Los Andžele. Šiais laikais tokių keistenybių niekas nebedaro, ypač Amerikoje, – taip AA tapo didžiausia drabužių gamybos įmone, siuvančia drabužius JAV. Lyg to dar būtų negana, Charney įdarbino tūkstančius imigrantų, kuriems moka bene dvigubai didesnę (apie 12-13 dolerių/val.) nei minimali algą ir visaip kitaip jais rūpinasi (darbuotojams samdo masažuotojus, skiria nemokamus pietus, autobusų bilietus, dviračius, sveikatos priežiūros paslaugas ir t.t.). Be to, įmonė perdirba likusias savo medžiagų skiautes, o ant fabriko stogo yra įsirengusi saulės energijos baterijas, iš kurių gaminasi elektros energiją.
Čia ciniškas tautietis skaitytojas galėtų kreivai nusišypsoti ir pasakyti: žaidžia vyrukas, ir tiek. Tačiau taip iš idėjos žaisdamas, Dov Charney sukūrė socialiai atsakingo verslo įmonę, kuri yra viena sparčiausiai augančių Amerikoje. Ši jau atidarė apie 155 parduotuvių 11 pasaulio šalių, o jos metinės pajamos viršija 211 mln. dolerių.
American Apparel – pradžia
Viskas prasidėjo nuo jau minėto, spaudoje ekscentriku – maniaku – ir panašiai vadinamo Dov Charney ir jo verslumo gebėjimų. Šis vyras gimė Monrealyje, Kanadoje. Mokydamasis koledže pradėjo vežioti marškinėlius iš Amerikos į Kanadą. Tačiau po kurio laiko metė mokslus, pasiskolino 10 000 dolerių iš tėvo ir išvyko į JAV, Pietų Karolinos valstiją, gaminti drabužių. Atvyko ir pamatė, jog vietinės drabužių kompanijos perkelia savo siuvyklas į Azijos šalis, kur juos gaminti pigau, nei Amerikoje. Taip vos įkūręs verslą, Charney bankrutavo.
Ir linksmybės prasidėjo. Dov pasakė: „Aš žinojau, jog yra kažkokia išeitis <…> aš nepasiduosiu“. Jis persikėlė į Kaliforniją ir per 10 metų sukūrė tokią kompaniją, kokios, matyt, niekas nesitikėjo.
„Contemporary metropolitan adults“
Šią frazę sako Dov Charney, apibūdindamas savo drabužių pirkėjus. Jauni, seksualūs, intelektualūs ir stilingi. Sakoma, jog Jane Fonda nusprendė persikraustyti į Los Andželą 70-aisiais, pamačiusi filmą „Easy Rider“; American Apparel galima vadinti savotišku „Easy Rider“ naujajai kartai bei tiesiog pavyzdžiu, kas šiuo metu vyksta L.A.
Etiketės be logotipo, taigi, jokio brendo, ryškios spalvos, aptempti drabužių modeliai, parduotuvės, dekoruotos erotiniais vintage žurnalais, reklaminės nuotraukos, kuriose puikuojasi neprofesionalūs modeliai, fotografuojami neaišku kur ir neaišku kieno (kartais kad ir pačio Dov jo apartamentuose)…visa tai tik sukelia apkalbas ir gausina AA klientų skaičių.
Pats Charney mėgsta kalbėti ir čia žengia dar vieną drąsų žingsnį. Jis pasakoja, jog jam svarbiausia – laisvė. Visapusiška laisvė. Kūrybos laisvė, laisvė eiti pas bosą į kabinetą ir siūlyti bet kokias naujas idėjas, atėjusias į galvą, ir, pavadinkime tai taip, – laisva meilė. Taigi, šią idėją Charney perkelia ir į AA įmonę. Čia nėra draudžiami intymūs santykiai tarp darbuotojų, o pati įmonės galva teigia mėgstantis vaikštinėti po savo kabinetą vienais apatiniais. Dėl tokios nuomonės afišavimo, vieni žmonės vadina AA kompanija, kuri po socialaus verslo sąvoka slepia pornografijos kupiną veiklą, o kiti džiaugiasi intriguojančiu įmonės įvaizdžiu ir aktyviai perka drabužius.
Šiaip ar taip, dėl šios „laisvos meilės“ Dov Charney jau iškelta keletas ieškinių, kuriuose jis kaltinamas seksualiniu priekabiavimu. Pats Dov teigia, jog šie kaltinimai nesąmonė ir, galų gale, jei jis kuria apatinį trikotažą, turi teisę su juo vaikščioti po savo kabinetą.
Tačiau tai dar ne viskas. American Apparel – kompanija, mylinti ir gamtą: “American Apparel strives to be a capitalist success at the same time that it is a social and environmental success.” Ji tikisi vieną dieną pasiekti tai, jog kiekvienas gaminys būtų pagamintis tik iš natūralios medvilnės. O ši turėtų būti išgaunama tik teisingais, sveikais bei gamtai draugiškais metodais. Gražūs tikslai, ir įmonė, panašu, dirba, siekdama juos įgyvendinti. Naujoviškų metodų nekenksmingai medvilnei gaminti paieška, savo atliekų (medžiagų atraižų, biuro popieriaus) perdirbimas – tai tik keletas išteklius saugančių (ir gerą įvaizdį kuriančių) AA veiksmų.
Pabaigos nėra
American Apparel – šiuolaikinio verslo modelis, pasitelkiantis seksualius sweatshop free drabužėlius, „laisvą meilę“ , rokenrolą ir gerą stilių. Įdomu, kur Dov Charney idėjų pasaulis nuves AA per keletą ateinančių metų? Ir ar tai išties taps „geriausia kada nors egzistavusia drabužių kompanija Amerikoje“? Jei ne geriausia, tuomet viena įsimintiniausių – tikrai.
